Jurisdiction of the European Court of Justice over issues relating to the common foreign and security policy under the Lisbon Treaty

TLDR: TOC Premier Santrauka (liet): Tai, kad Europos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos BUSP srityje, EB steigimo sutartyje buvo įtvirtinta jau Vieningu Europos Aktu 1986 m. Tridimas, dr. de Baere, jų darbai buvo parasyti dar iki Lisabonos sutarties teksto paskelbimo ir dėl to nebuvo orientuoti

Abstract: TOC Premier Santrauka (liet.): Tai, kad Europos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos BUSP srityje, EB steigimo sutartyje buvo įtvirtinta jau Vieningu Europos Aktu 1986 m. ETT jurisdikcija siuo klausimu isliko apribota ir Mastrichto sutartimi. Požiūrį mėginta keisti Lisabonos sutartimi, siekiant praplėsti Teismo kompetenciją kai kuriais su BUSP susijusiais klausimais, įskaitant teise priimti prejudicinius sprendimus dėl BUSP teisės aktų aiskinimo ir galiojimo, institucijų ir valstybių narių teise kreiptis į ETT dėl BUSP teisės aktų anuliavimo. Sutarties dėl ES veikimo tekste sie pokyciai nebuvo įtvirtinti. Taciau nors ETT neturėjo jurisdikcijos BUSP srityje, ES sutarties 47 str. įgalino Teismą tikrinti, ar realizuojant kompetenciją BUSP klausimais nėra pažeidžiamos Bendrijų kompetencijos ribos. Lisabonos sutartis pakeitė Teismo jurisdikcijos reglamentavimo būdą: ankstesnis 46 str. numatė baigtinį sąrasą sricių, kuriose ETT turi jurisdikciją. Naujas požiūris – laikoma, kad Teismas turi jurisdikciją tose srityse, dėl kurių nėra taikomos isimtys. Tokia isimtis yra numatyta BUSP klausimu bent keletą kartų (pvz., Sutarties dėl ES veikimo 270 str.). Siame straipsnyje analizuojamas Lisabonos pakeitimų pobūdis, prielaidos ir galimos teisinės pasekmės, ypac asmenų teisių apsaugai ES. Nors sia tema yra rase nemažai gerai žinomų teisininkų, pvz., prof. Tridimas, dr. Garbagnati Ketvel, prof. Eeckhout, dr. de Baere, jų darbai buvo parasyti dar iki Lisabonos sutarties teksto paskelbimo ir dėl to nebuvo orientuoti į Lisabonos sutartį. Tikslams pasiekti pirmiausia analizuojamos ETT jurisdikcijos apribojimo BUSP klausimams aplinkybės, kontekstas ir diskusijos Europos konvente, kurios ir nulėmė Sutarties dėl Europos Konstitucijos tekstą bei Teismo jurisdikcijos klausimais buvo perkeltos ir į Lisabonos sutartį. Antroje dalyje analizuojama Sutarties dėl ES veikimo 40 str. įtvirtinta ETT teisė kontroliuoti, kad realizuojant BUSP kompetenciją nebūtų pažeistos kitos ES kompetencijos. Trecioje dalyje analizuojami Lisabonos sutarties pakeitimai dėl ETT jurisdikcijos, kuriais sustiprinamos privacių asmenų teisės į teismine gynybą BUSP srityje: aptariamas Sutarties dėl ES veikimo 215 (2) str. dėl Tarybos teisės taikyti sankcijas privatiems asmenims bei susijusi Sutarties dėl ES veikimo 275 str. 2 d., kuria ETT suteikiama kompetencija prižiūrėti, kaip laikomasi ES sutarties 40 str., priimti privacių asmenų ieskinius dėl BUSP teisės aktų anuliavimo, prižiūrint teisėtumą Tarybos sprendimų, patvirtinancių ribojancias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims. Straipsnyje taip pat polemizuojama, ar dabartinis reglamentavimas nepalieka erdvės gincyti, kad Europos Teisingumo Teismas galėtų priimti nacionalinių teismų prasymus dėl prejudicinių sprendimų BUSP klausimais, nors Sutarties tekstas aiskiai to nenumato. Galiausiai, trumpai aptariama problema dėl ETT teisės priimti isankstines nuomones dėl BUSP srityje sudaromų tarptautinių sutarcių suderinamumo su ES sutartimis.